Velykų tradicijos ir istorijos

Šventos Velykos - tai krikščioniška šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimo dieną. Ši šventė yra švenčiama kasmet skirtingą pavasario dieną, t.y. pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį, po pavasario lygiadienio. Viena laukiamiausių pavasario švenčių, Velykos šiemet ateis balandžio 17-18 dienomis. Namuose ant stalų garuos skanūs valgiai, rinksis artimieji bei draugai, bus ridenami kiaušiniai... Nors ir ganėtinai nemažai žinome apie šią populiarią šventę, tačiau tikrai ne viską. Esti daug įdomių istorijų bei tradicijų susijusių su Šventomis Velykomis, kurias aptarsime žemiau. Smagaus skaitymo!

Įdomūs faktai apie Velykas

Šiame skyriuje aptarsime viską, kas susiję su Velykomis. Čia galėsite rasti daug įdomių bei smagių faktų apie šią šventę pradedant kiaušinių dažymu ir baigiant Velykų bobute bei Velykų dovanų idėjomis.

Marginti kiaušiniai - magiškas ritualas

Margutis tai - gyvybė, vaisingumas bei kosmosas. Senovėje buvo tikima, kad margučiai turėjo magiškų galių, todėl kiaušiniai buvo dažomi ir marginami, kad sustiprinti šias galias. Margučiai būdavo ne tik vienspalviai, bet ir marginami įvairiais raštais panaudojant karštą vašką, kiaušinių lukštus, žoleles ir kt.

Pirmas velykinis kiaušinis - raudonas

Štai jums dar viena smagi velykinė tradicija, kilusi iš senų! Pirmas pavasarinis margutis visuomet turėdavo būti nudažytas raudona spalva. Kai ateidavo laikas lukštenti bei valgyti dažytus kiaušinius, raudonasis margutis turėdavo būti padalintas į tiek dalių, kiek šeimoje yra narių. Pirmas margučio gabalėlis būdavo skirtas šeimininkui, o paskutinis - šeimininkei. Toks paprotys tikima, kad atnešdavo namams turtus.

Prietarai apie vėles

Senovėje buvo tikima, kad per Velykas nubunda vėlės. Šis procesas yra susijęs su pavasariu, nes šiuo metų laiku pradeda busti visa gamta. Senais laikais žmonės itin gerbdavo mirusiųjų vėles ir per Velykas lankydavo jų kapus.

Velykų šventimas pirmąją ir antrąją dieną

Pirmoji diena. Senais laikas pirmąją Velykų diena buvo įprasta keltis anksti ryte ir eiti praustis itin šaltu vandeniu. Žmonės tikėdavo, kad taip yra nuplaunamos visos ligos ir ilginama gyvenimo trukmė. Šią dieną būdavo įprasta ragauti įvairių skanių valgių bei šventę paminėti tik artimiausių žmonių rate.

Antroji diena. Ši, skirtingai nuo pirmosios, yra skirta pramogavimui ir įvairiems žaidimams. Vieni populiariausių žaidimų - ridenti kiaušinius arba daužti kiaušinį į kiaušinį (patikrinant lukšto stiprumą). Antrąją Velykų dieną įprasta susitikti su kaimynais bei giminaičiais, eiti į svečius.

Populiarūs Velykų stalo valgiai

Na, žinoma, pagrindinis Velykų stalo valgis - margučiai, tačiau esti ir kitų patiekalų, kurie nuo seno yra matomi ant velykinio stalo. Tai gali būti mėsiški patiekalai, tokie kaip dešros, kraujiniai vėdarai ar šaltiena. Taip pat įvairūs saldumynai, saldūs sūriai, pyragai. Įdomus faktas, kad nuo seno ant stalo šeima pastatydavo ir iš molio arba sviesto sulipdytas avinas.

Velykų bobutė/kiškutis

Kaip per Kalėdas į namus pas vaikus atkeliauja Kalėdų senelis, taip per Velykas atvyksta Velykų bobutė arba kiškutis (priklausomai nuo šalies tradicijų). Kartais Velykų rytą vaikai randa mažų dovanėlių - margų kiaušinių, saldainių ar pinigų. Tokia tradicija įpučia Velykoms ugnelės, ir paskatina mažas širdutes dar labiau laukti šios šventės.